Avant de plonger dans la liste, un petit conseil : si tu supprimes un fichier par erreur, évite de trop bidouiller sur le disque en question. Plus tu continues à écrire dessus, moins tu as de chances de retrouver tes données intactes. Et si jamais tu galères, jette un œil sur des sites spécialisés comme https://aideinformatique38.fr, ils donnent des astuces pratiques et parfois plus pointues que ce qu’on trouve ailleurs.

1. Recuva – simple et efficace

Perso, j’ai commencé avec Recuva de Piriform. C’est gratuit, léger, et super simple à prendre en main. Tu lances, tu coches ce que tu veux retrouver (photos, docs, vidéos…), et il scanne ton disque. La première fois que je l’ai utilisé, il m’a ressorti une liste de fichiers dont j’avais oublié l’existence. Bon, tous ne sont pas récupérables à 100 %, mais pour un usage perso, c’est déjà royal.

2. Disk Drill – l’interface qui rassure

Si tu veux un truc plus moderne et visuel, Disk Drill est top. L’interface est claire, un peu comme si tu naviguais dans ton explorateur de fichiers, sauf que tu fouilles dans la mémoire cachée de ton disque. Le petit plus : il marche aussi sur clé USB et cartes SD. J’ai réussi à récupérer une vidéo supprimée sur une GoPro avec ça, un vrai miracle.

3. TestDisk – pour les plus geeks

Là, on change de catégorie. TestDisk, c’est gratuit, open-source, et hyper puissant… mais faut pas avoir peur de l’interface en mode “écran noir – lignes de commande”. Ça m’a rappelé mes débuts quand je bricolais dans le DOS. Par contre, si tu sais l’utiliser, tu peux carrément restaurer des partitions entières. C’est un peu le couteau suisse de la récup’ de données.

4. Stellar Data Recovery – le pro de la profondeur

Stellar, c’est un peu plus orienté pro. Il est capable de fouiller très en profondeur dans les disques, même ceux qui semblent vraiment foutus. Le souci ? C’est payant, et pas donné. Mais si tu bosses en entreprise et que tu perds un fichier critique, ça vaut largement le coup. Je l’ai testé sur un disque externe qui cliquetait bizarrement : j’ai récupéré 70 % des fichiers, ce qui est énorme vu l’état du disque.

5. EaseUS Data Recovery Wizard – le compromis

EaseUS, c’est un peu le juste milieu. L’interface est sympa, pas trop compliquée, et les résultats sont corrects. La version gratuite est limitée, mais déjà suffisante pour de petits fichiers. Je dirais que c’est l’outil à conseiller si tu veux quelque chose de simple sans te prendre la tête.

Alors, lequel choisir ?

Tout dépend de ton cas. Tu as juste supprimé quelques photos par erreur ? Recuva fera le job. Tu veux une interface clean et rassurante ? Disk Drill ou EaseUS. Tu aimes bidouiller et tu n’as pas peur de taper quelques lignes de commande ? TestDisk. Et si tu veux du costaud, du vraiment sérieux, Stellar est ton allié.

En tout cas, retiens une chose : plus tu réagis vite après la suppression, plus tu as de chances de récupérer tes fichiers. Alors, tu tenterais lequel en premier ?

D’abord, parlons cadre de travail. Parce qu’un bon ordinateur, c’est une chose, mais s’il est posé sur une table branlante dans ton salon… ton confort ne suivra pas. Je te conseille de jeter un œil à des solutions d’aménagement pensées pour le télétravail, comme celles qu’on retrouve sur https://www.amenagement-informatique.fr. Franchement, ça change la donne : un bureau bien conçu + un PC adapté = productivité sans migraine.

PC portable ou ordinateur fixe ?

La première question à se poser, c’est ça. Si tu bosses toujours du même endroit, un fixe est imbattable : plus puissant, mieux refroidi, plus durable. Par contre, si tu jongles entre coworking, maison et déplacements, un portable reste incontournable. En 2025, les ultraportables sont bluffants : moins de 1,2 kg parfois, batterie qui tient 10h… mais attention, pas tous ne sont faits pour lancer 12 logiciels lourds en même temps.

La puissance : pas besoin de trop en faire, mais…

Un processeur i5 ou Ryzen 5 de dernière génération suffit pour 80% des usages pros (bureautique, visio, web, quelques applis spécialisées). Mais si tu fais du montage vidéo, du graphisme lourd ou du code qui compile pendant 10 minutes, vise un i7 ou Ryzen 7. Perso, je suis passé d’un i5 à un Ryzen 7, et honnêtement, ça m’a sauvé des dizaines de minutes chaque jour.

La RAM et le stockage, ça compte plus que tu crois

En 2025, 16 Go de RAM, c’est devenu le standard. 8 Go, c’est trop juste pour un usage pro fluide. Pour le stockage, oublie les disques durs mécaniques : un SSD NVMe, minimum 512 Go, sinon tu passeras ton temps à faire le ménage. Et crois-moi, voir son ordi démarrer en 8 secondes au lieu de 50, ça change l’humeur dès le matin.

L’écran, le vrai confort au quotidien

Tu veux un conseil qui ne figure pas toujours dans les comparatifs ? Investis dans un bon écran. Pas seulement en taille (15 ou 16 pouces pour un portable, 24-27 pouces pour un fixe), mais en qualité. Un écran mat évite les reflets, et un modèle avec une bonne reproduction des couleurs fatigue beaucoup moins les yeux. Perso, j’ai ajouté un second écran 27 pouces à mon setup, et depuis, impossible de revenir en arrière. Deux écrans = deux fois moins d’alt-tab et deux fois plus d’efficacité.

Autonomie et connectique

Pour un portable, vise minimum 8 heures d’autonomie réelle (pas celles annoncées sur la fiche constructeur). Vérifie aussi les ports : USB-C, HDMI, et si possible un port Ethernet. Rien de pire qu’un appel pro en visio qui coupe parce que ton Wi-Fi a décidé de se mettre en pause…

Le budget en 2025

En clair, prévois entre 800 et 1200 € pour un PC portable de télétravail solide, capable de tenir plusieurs années sans broncher. En dessous, tu risques de devoir changer trop vite. Au-dessus, tu paies souvent pour de la puissance dont tu n’as pas besoin (sauf cas spécifiques comme graphisme ou dev intensif).

Conclusion : choisis selon ton usage réel

Il n’y a pas d’ordinateur “parfait” pour tout le monde. Le bon choix dépend de ta manière de travailler, de ton budget, et de ce qui compte vraiment pour toi : mobilité, puissance, confort visuel… Mais une chose est sûre : investir dans un setup adapté, c’est investir dans ta santé et ton efficacité. Et franchement, tu sentiras la différence dès la première semaine.

J’ai pas mal cherché avant d’acheter le mien, et franchement, il y a des pièges à éviter. Si tu veux creuser plus loin, tu peux jeter un œil sur https://alta-informatique.fr, ils ont pas mal de conseils pratiques pour s’équiper correctement, surtout côté matériel. Mais allons droit au but : qu’est-ce qui fait un bon PC portable pour le développement web aujourd’hui ?

Un processeur qui tient la route

On ne va pas tourner autour du pot : si tu prends un processeur d’entrée de gamme, tu vas vite t’énerver. Pour coder tranquillement avec plusieurs fenêtres ouvertes (éditeur, navigateur, outils de test, peut-être Docker qui tourne derrière), il faut au minimum un Intel i5 ou Ryzen 5 de dernière génération. Perso, je préfère AMD depuis quelques années : leurs Ryzen chauffent moins et offrent un super rapport puissance/autonomie. Mais les Intel gardent l’avantage sur certaines applis optimisées. À toi de voir.

La mémoire vive : ne pas radiner

Tu peux survivre avec 8 Go de RAM si tu fais juste du HTML/CSS/JS. Mais dès que tu touches à du Node.js, du React ou un environnement lourd type Docker, 16 Go deviennent le vrai minimum. Et si tu bosses sur plusieurs projets en même temps, 32 Go, c’est du confort pur. Je sais, ça fait grimper le prix, mais crois-moi, c’est un investissement qui change ton quotidien.

Un écran qui respecte tes yeux

On passe des heures à fixer cet écran. Donc, s’il est pourri, ça se paie en fatigue oculaire et en maux de tête. En 2025, vise au moins un 15 pouces avec résolution Full HD, mais si tu peux, prends du QHD (2560×1440). Plus de place pour coder, moins de scroll. Et perso, je ne reviendrai jamais en arrière après avoir testé un écran mat 120 Hz. C’est fluide, agréable, ça change tout.

Stockage : SSD obligatoire

L’époque des disques durs mécaniques est finie. Si tu vois encore un PC avec un HDD, fuis. Un SSD NVMe d’au moins 512 Go est la norme. Ça démarre vite, ça compile vite, et tu ne perds pas ton temps. Si tu bosses sur de gros projets ou que tu gardes plein de fichiers multimédias, 1 To, c’est encore mieux.

Autonomie et mobilité

Le fantasme du dev en terrasse, café à la main, existe toujours. Mais sans une bonne batterie, c’est vite un cauchemar. En 2025, certains modèles tiennent 8-10 heures réelles, d’autres peinent à dépasser 4 heures. Si tu voyages souvent ou que tu bosses en coworking, regarde bien ce critère. Un chargeur compact USB-C, c’est aussi un vrai plus.

Clavier et confort de frappe

Ça paraît secondaire, mais quand tu tapes 5 000 lignes de code par jour, un clavier désagréable devient un enfer. Vérifie la disposition, le rétroéclairage, la course des touches. Perso, je trouve que Lenovo reste imbattable pour le confort, mais chacun a ses préférences.

Conclusion : un choix qui dépend de ton usage

Alors, quel PC prendre en 2025 ? Tout dépend de ton budget et de ton style de travail. Si tu bosses surtout en local et sur de petits projets, pas besoin de la machine la plus puissante. Par contre, si tu jongles avec des frameworks lourds, plusieurs environnements de test et des projets gourmands, mieux vaut investir dans du solide. Et souviens-toi : un bon PC, ce n’est pas juste un outil, c’est ton compagnon de route. Autant en choisir un qui t’accompagne sans broncher pendant plusieurs années.

Taigi, kaip švariai įgyvendinti tą tamsųjį režimą CSS’e ? Štai čia mes viską išnarpliosim, žingsnis po žingsnio, be bereikalingų kalbų.

Kodėl verta siūlyti tamsųjį režimą?

Na, visų pirma – tai ne tik dėl to, kad „atrodo kietai“ (nors, pripažinkim, atrodo tikrai gerai). Tamsusis režimas yra :

• patogesnis akims tamsioje aplinkoje
• gali sumažinti energijos suvartojimą OLED ekranuose (taip, tikrai)
• tikras naudotojų lūkestis – daugelis jį įjungia kaip numatytą

Ir, tarp mūsų kalbant, tai dar ir pliusas prie prieinamumo bei asmeninio pritaikymo. Nauda visomis prasmėmis.

Pagrindinis dalykas : media query prefers-color-scheme

Tai yra CSS perlas, leidžiantis nustatyti, ar naudotojas pageidauja šviesaus ar tamsaus režimo. Jau keletą metų visi pagrindiniai naršyklės tai puikiai palaiko (Chrome, Firefox, Safari, Edge… visi žaidime).

Štai bazinis pavyzdys :

@media (prefers-color-scheme : dark) {
  body {
    background-color : #121212;
    color : #f5f5f5;
  }
}

Paprasta, efektyvu. Su tuo tavo svetainė automatiškai prisitaiko prie naudotojo sistemos nustatymų. Magija ? Ne. Tiesiog geras sprendimas.

Du galimi būdai : automatinis vs rankinis

1 variantas : automatinis prisitaikymas
Tiesiog pasitiki prefers-color-scheme. Jei naudotojas savo OS nustato tamsųjį režimą, tavo svetainė prisitaiko automatiškai.

2 variantas : leisti naudotojui pasirinkti
Šitas – mano mėgstamiausias. Kombinuojam media query su JavaScript logika, kad naudotojas galėtų pats rinktis.

Klasikinis (ir naudingas) pavyzdys :

// Išsaugoti pasirinkimą localStorage
const toggleTheme = () => {
  const current = document.documentElement.getAttribute("data-theme");
  const next = current === "dark" ? "light" : "dark";
  document.documentElement.setAttribute("data-theme", next);
  localStorage.setItem("theme", next);
};

O CSS’e darom kažką panašaus :

:root[data-theme="dark"] {
  --bg-color : #121212;
  --text-color : #f5f5f5;
}

body {
  background-color : var(--bg-color);
  color : var(--text-color);
}

Supranti principą? Ir su CSS kintamaisiais viskas tampa labai lengvai valdomi. Pakeiti spalvą vienoje vietoje – viskas automatiškai prisitaiko. Tvarkinga.

Ar reikia perrašyti visą CSS? (spoileris : ne)

Tai klausimas, kuris dažnai iškyla : „ar turiu dubliuoti visą CSS dėl tamsaus režimo ?“. Atsakymas – ne. Tikrai nereikia visko kurti iš naujo, nusiramink.

Protingiausia strategija – nuo pat pradžių organizuoti temas su CSS kintamaisiais :

:root {
  --bg-color : #fff ;
  --text-color : #111;
}

@media (prefers-color-scheme : dark) {
  :root {
    --bg-color : #121212;
    --text-color : #f5f5f5;
  }
}

Tada šiuos kintamuosius naudok visur : fonams, tekstui, rėmeliams, nuorodoms… Galiausiai turėsi vieną tvarkingą CSS failą, o temos keisis automatiškai.

Klaidos, kurių reikėtų vengti (ir pats į kai kurias pakliuvau)

Keletas dalykų, kuriuos verta turėti omeny, nes pirmą kartą dažnai kažkur paslystam :

• Vaizdai: atsargiai su per šviesiais logotipais ar iliustracijomis. Geriau pasiruošti tamsias versijas arba naudoti SVG su dinaminėmis spalvomis.
• Kontrastai: įsitikink, kad tekstas išlieka skaitomas net ir tamsiame fone. Naudok tokius įrankius kaip color-contrast-checker, jie gali išgelbėti nuo nesąmonių.
• Testavimas: aktyvuok tamsųjį režimą savo naršyklėje ir OS, ištestuok viską iki galo. Ir būtinai pažiūrėk per mobilų! Ten kartais viskas atrodo kitaip.

Papildomai : super paprastas dark/light perjungiklis

Mygtukas svetainės kampe ? Naudotojai dažnai tai vertina labiau nei galvoji. Kažkas tokio :

&lt ;button onclick="toggleTheme()"&gt ;🌙 / ☀&lt ;/button&gt ;

Ir viskas – naudotojas turi kontrolę, nepriklausomai nuo savo sistemos. Man asmeniškai tai atrodo pagarbesnis sprendimas (ir šiek tiek smagiau).

Išvada : tamsusis režimas – taip, bet daryk jį gerai

Tamsusis režimas – tai ne šiaip užgaida. Tai tikras naudotojų poreikis, komforto pagerinimas, ir proga parodyti, kad tau rūpi detalės.

Tai ką, dar nebandai ? Tikrai nėra taip sudėtinga, ypač su šiuolaikiniais įrankiais. Ir rimtai, efektas kai tavo svetainė švelniai pereina į tamsų režimą – visada palieka įspūdį. Eksperimentuok, žaisk ir svarbiausia – pasirūpink, kad viskas išliktų malonu skaityti.

O tu – kuri režimą labiau mėgsti dirbdamas : šviesų ar tamsų?

Bet ne visi jie vienodi. Vieni labai galingi, kiti – paprasti ir greiti. Taigi, skyriau laiko ir patikrinau nemažai jų (tarp kitko, važiuodamas traukiniu iš Vilniaus į Kauną), ir štai mano asmeninis geriausių CSS generatorių palyginimas.

1. CSS Grid Generator – Tobulas greitam grid’o sudėliojimui

Jeigu esi kada nors nervinęsis bandydamas išdėstyti blokus su grid-template-areas, tau šitas įrankis patiks.

Užeini į puslapį, pasirinki stulpelių skaičių, sureguliuoji tarpus… ir štai, kodas paruoštas. Viskas paprasta, aišku, be jokių nesąmonių.

Ką man patinka : viskas vizualu. Nereikia galvoti apie sintaksę – iš karto matai rezultatą.
Ko gal šiek tiek trūksta : paruoštų responsive šablonų. Bet greitam prototipavimui – tobula.

2. Fancy Border Radius – Kai norisi kažko daugiau nei apvalių kampų

Šitą įrankį radau visiškai atsitiktinai forume, ir rimtai… wow. Visi žinom border-radius : 50%, ok. Bet čia viskas žymiai įdomiau. Gali susikurti organines, šiek tiek « blob » stiliaus formas, su asimetriškais kampais.

Yra mažas vizualus redaktorius, tampai rankenėles, ir tau sugeneruoja tokį CSS kodą:
border-radius : 60% 40% 30% 70% / 60% 30% 70% 40%;
Jo, skamba painiai, bet atrodo tikrai įdomiai.

Mano nuomonė: puikus būdas išsiskirti su kažkuo netradiciniu. Ne būtinas, bet labai smagus.

3. CSS Buttons Generator – Tinginiams, kurie skuba (tarp jų ir aš, kartais)

Sukurti gražų CSS mygtuką – nesunku. Bet kai reikia 12 skirtingų landing page’ui, jau tampa vargas. Šitas įrankis siūlo begalę stilių: flat, 3D, ghost, su hover efektais, animuoti…

Pasirenki, šiek tiek pakoreguoji (dydį, spalvą, šešėlį), ir gali kopijuoti kodą. Rimtai, per 5 minutes turi visą mygtukų rinkinį.

Kas patinka : jie pateikia ir HTML, ne tik CSS. Smulkmena, bet labai naudinga.

4. Animista – Kad animuoti būtų smagu, ne skausmas

Tai geriausias CSS animacijų generatorius, kurį rekomenduoju visiems. Animista – tarsi švediškas stalas : spaudi, bandai, keiti, ir matai efektą iš karto. Įėjimai, išėjimai, atšokimai, sukimai, vėlavimai – viskas čia yra.

Ir svarbiausia : gali pilnai pritaikyti animaciją prieš kopijuodamas kodą. Ne tik šiaip kopijuoti « ką davė ».

Mano verdiktas : būtinas įrankis. Net jei gerai moki CSS, jis sutaupo krūvą laiko.
Mažas minusas : svetainė kiek lėta. Senesniame kompe – šiek tiek stringa.

5. Glassmorphism Generator – Tiems, kas mėgsta “elegantišką blur’ą”

Žinai tą stilių “matinio stiklo”, kurį visi pamėgo po to, kai macOS jį sugrąžino į madą? Šis generatorius paruoš tau viską, ko reikia tam įspūdžiui CSS’e : blur’as, permatomumas, švelnios ribos…

Pasireguliuoji opacity, blur’ą – ir štai, CSS kodas paruoštas. Nereikia galvoti, kaip kombinuoti backdrop-filter su rgba().

Pastaba : ne visi naršyklės tai dar gerai rodo (žiūrime į tave, Firefox). Bet kai veikia – atrodo tikrai įspūdingai.

6. Neumorphism.io – Tarp šešėlio ir šviesos

Šis stilius, labai populiarus apie 2020-uosius, turi tiek fanų, tiek skeptikų. Asmeniškai naudoju saikingai, bet kai kuriais atvejais – labai pataiko.

Generatorius padeda rasti tinkamus box-shadow parametrus “minkštam” iškėlimo efektui. Ir tai tikrai sunku padaryti rankiniu būdu be vizualinio testavimo, todėl čia jis labai naudingas.

Trumpas patarimas : nepersistenk su blur’u – kitaip atrodys kaip senas, neryškus 2000-ųjų puslapis.

Ir bonusas : Figma + CSS Scan duetas

Gerai, tai ne visiškai “klasikiniai” CSS generatoriai. Bet Figma, su tinkamais įskiepiais, gali tau realiu laiku pateikti CSS’ą, kai kuri dizainą. O CSS Scan (naršyklės plėtinys) leidžia tau užvesti pelę ant bet kurio elemento puslapyje… ir bam, visas CSS kodas – vienu spustelėjimu.

Integruotojams, kurie skuba (arba tiems, kas nori pamatyti, kaip kitas puslapis padarė kokį efektą) – tai tiesiog magija.
Dėmesio : ne visada generuotas kodas bus tobulas, todėl geriau vis tiek peržiūrėti. Bet mokymuisi ar greitam prototipavimui – puikus pasirinkimas.

Išvada : ar verta naudoti visus ?

Tikrai ne. Bet turėti 2–3 po ranka – tarsi turėti gerą įrankių rinkinį: labai padeda, kai spaudžia terminai arba tiesiog nenori visko rašyti ranka.

O tu, ar jau naudoji kokį nors ? Gal turi mėgstamiausią, kurio nepaminėjau ? Parašyk – visada ieškau ko nors naujo išbandyti.

Nes galų gale, visi mes norim vieno… kad atrodytų šauniai ir būtų greita. Ar ne taip ?

Optimizuoti CSS – tai ne tik kodo švaros ar estetikos klausimas. Tai – o svarbiausia – greičio klausimas. O greitis šiandien reiškia labai daug.

Štai kaip padaryti, kad tavo CSS nebežlugdytų našumo.

1. Įkelk tik tai, kas tikrai būtina

Labai vilioja naudoti didelį CSS karkasą kaip Bootstrap ar visą Tailwind – ypač kai skubi. Bet būkim atviri : iš 3000 eilučių, kiek tu tikrai naudoji ? 150? Gerai, 200 jei tavo svetainė labai turtinga turiniu.

Pirmas žingsnis – *išvalyti*. Pašalink viską, ko nenaudoji. Gali daryti tai rankiniu būdu (šiek tiek vargo), arba geriau : naudoti įrankius kaip PurgeCSS ar UnCSS. Jie peržiūri tavo HTML, nustato, kurios klasės iš tikrųjų naudojamos, ir pašalina likusias. Paprasta ir efektyvu.

Asmeniškai, kai tai padariau su React + Tailwind projektu, galutinis CSS failas sumažėjo 10 kartų. Tiesiogine prasme. Nuo 250 KB iki 24 KB. Ne smulkmena.

2. Sujunk ir minifikuok CSS

Atrodo akivaizdu, bet vis dar randu svetainių su 5 ar 6 atskirais CSS failais, kurie visi įkeliami atskirai. Kodėl taip daryti ? Rimtai ?

Kiekvienas HTTP užklausa – tai stabdis. Tad sujunk viską į vieną failą, jei įmanoma.

Tada – minifikuok. Pašalink tarpus, komentarus, eilutes… Visa tai, ko naršyklė nereikalauja. Naudok įrankius kaip cssnano ar CleanCSS. Jų yra daug. Kai kurie redaktoriai, kaip VSCode, tai daro automatiškai eksportuojant.

3. Naudok critical CSS

Šitas dažnai gąsdina, bet verta. Idėja tokia : įkelk pirmiausia tą CSS, kuris reikalingas viršutinei puslapio daliai (vadinamai „above the fold“).

Visa kita gali palaukti sekundę ar dvi, kai pagrindinis turinys jau matomas. Rezultatas : svetainė atrodo kraunasi greičiau, net jei techniškai dar ne viskas paruošta.

Yra įrankių, kaip Critical (taip, pavadinimas ne itin originalus), kurie automatiškai sugeneruoja šį CSS fragmentą, kurį įterpi į &lt ;head&gt ; dalį.

Tai pritaikiau viename WordPress tinklaraštyje su gana sunkiu šablonu… Lighthouse balas pakilo nuo 71 iki 91 vien šiuo žingsniu. Įspūdinga.

4. Saugokis blokuojančio CSS

Primename : CSS pagal nutylėjimą yra *blokuojantis*. Kol jis neįkeltas, naršyklė nerodo… nieko. Balta tuščia ekranas.

Taigi, jei turi didelį CSS failą &lt ;head&gt ; dalyje – tai tarsi pakabinti ženklą „Grįžkite vėliau“.

Triukas – įkelti CSS neblokuojančiu būdu. Pvz., su atributu media="print" + onload, arba naudoti preload su atsarginiu variantu. Bet reikia atsargiai – blogai padarius, gali sulūžti stilius. Bet padaryta gerai – viską keičia.

5. Naudok klases, o ne sudėtingus selektorius

Žinai, tokius selektorius kaip div > ul li span :nth-child(3)? Taip, tokius. Naršyklė užtrunka juos apdoroti ilgiau nei paprastą .mano-klase. Kiekvieną kartą tai nedidelis skirtumas, bet didelėje svetainėje tai jaučiasi.

Tad kiek įmanoma – paprastos, gerai pavadintos, pakartotinai naudojamos klasės. Pliusas : tavo CSS tampa aiškesnis ir lengviau prižiūrimas.

6. Įjunk suspaudimą serveryje

Gerai, tai nėra tiesiogiai CSS, bet jei tavo CSS failas suspaustas Gzip ar Brotli formatu prieš siunčiant – jis bus žymiai lengvesnis. Pvz., 100 KB failas gali sumažėti iki 20–30 KB. Ir tai tikrai juntama.

Pažiūrėk savo serverio konfigūracijoje (Apache, Nginx…) ar CDN nustatymuose – dažnai tai tik vienas varnelės paspaudimas. Kam to nepadarius ?

Apibendrinant ?

CSS optimizavimas – tai ne tik pedantų reikalas. Tai realus našumo svertas. Tai pagerina krovimo laiką, vartotojo patirtį, ir netgi SEO (Google mėgsta greitas svetaines – tai ne naujiena).

Tad jei tavo svetainė lėtoka, prieš kaltindamas backend’ą ar paveikslėlius – pažvelk į CSS. Galbūt ten slypi tavo greičio lobynas.

O tu, ar bandei naudoti critical CSS ar automatinį išvalymą? Buvo netikėtumų? Papasakok, įdomu !