Kodel reikalingos dvi stiliaus lapu kalbos?

Galvojate, kokia stiliaus lapu kalba pasirinkti? Perskaitykite « CSS   XSL ».

Tai, kad W3C kompanija papildomai prie CSS sukure XSL, sukele tam tikra sumišima.
Kam reikejo kurti antraja stiliaus lapu kalba, kai vystytojai dar nebuvo baige kurti pirmosios?
Atsakyma galima rasti emiau esancioje lenteleje:

Unikaliomis savybemis yra tai, kad CSS gali buti naudojama, kai reikia priskirti stilius HTML ir XML dokumentams.
I kitos puses, su XSL dokumentus galima transformuoti. Pavyzdiui, XSL gali buti naudojama transformuoti XML duomenis i
HTML/CSS dokumentus Web serveryje. Tokiu budu dvi kalbos papildo viena kita ir gali buti naudojamos kartu.

Abi kalbos gali buti naudojamos stilizuoti XML dokumentus style XML documents.

CSS ir XSL naudoja toki pati pagrindini formatavimo modeli ir todel projektuotojai gali naudoti tokias pacias
formatavimo savybes abejose kalbose. W3C kompanija des visas pastangas, kad butu užtikrintas formatavimo modeliu
tarpusavio suderinamumas.

Galima pasiskaityti W3C pastaba apie bendra XSL ir CSS naudojima « Using XSL and CSS together ».

Spaudos ištraukos

Jeigu jus tik pradedate studijuoti ia tema, galbut jei noresite iš
pradiu paskaityti kai kurias spaudos ištraukas apie stiliu schemas:

• Effective Use of Style Sheets, Jakob Nielsen
  (altinis: Alertbox, 1997 m. liepa), Taip pat rekomenduojama:
  jo knyga Designing Web usability: the practice of simplicity (New Riders, 2000).
• 2000-06-02 Tap
  the power of Mozilla’s user style sheets, Andrew Wooldridge
  straipsnis leidinyje O’Reilly MozillaZine, jame parodoma, kodel kliento puses stiliu lapai yra tokie svarbus.
• XML Web pages with Mozilla,
  Simon St. Laurent, vadovelis apie XML stilius.

Daugiau straipsniu (ir naujausiu) galima rasti CSS ir XSL puslapiuose.

CSS

Informacija apie mygtukai apacioje šio puslapio galima rasti button page ir CSS validator.

Cascading Style Sheets
(CSS – Pakopiniu stiliu lapai) – tai stiliaus lapu mechanizmas, kuris
buvo konkreciai sukurtas tam, kad butu patenkinti iniatinklio
projektuotoju ir vartotoju poreikiai.

• How can I learn more about CSS? (« Kaip a galiu daugiau išmokti apie CSS? »)
• What browsers support CSS? And what features do they support? (« Kokios narykles palaiko CSS? Ir kokias savybes jos palaiko? »)
• What authoring tools support CSS? (« Kokia daugialype autorine programine iranga palaiko CSS? »)
• Where are the CSS specifications? (« Kokios yra CSS specifikacijos? »)

XSL

W3C kompanija yra sukurusi darbo grupe, kuri kuria eXtensible Style
Language (XSL – Ipleciamo stiliaus kalba).
XSL kuriama DSSSL ir CSS pagrindu, ir yra iš esmes nukreipta i auktai
strukturizuotus XML duomenis, kuriems, pavyzdiui,
prie prezentacija reikia atlikti elementu pertvarkyma. Daugiau
informacijos apie XSL galima rasti W3C XSL informacijos altiniu
tinklalapyje W3C XSL resource page.

DSSSL

DSSSL – tai dokumento medšio transformacija ir stiliaus kalba,
pritraukusi daugiau pasekeju SGML bendruomeneje. DSSSL informacijos
altiniai iniatinklyje:

• Document Style Semantics and Specification Language (DSSSL) – specifikacija pateikiama suspaustoje formoje.
• DSSSList – DSSSL vartotoju elektroniniu konferenciju saraas.
• Jade yra James Clark DSSSL variklis.

CSS-DOM & SAC

CSS faila galima sukurti ir redaguoti ranka, t.y. su tekstu
redaktoriumi, bet jus galite taip pat parayti programa ECMAscript,
Java ar kokia nors kita kalba, kuri leidžia dirbti su stiliaus lapu. Tai
iš tikruju toks iprastas dalykas, kad egzistuoja programines
irangos bibliotekos, iš kuriu galima paimti naudingas funkcijas.
Siekdama padeti perkelti tokias programas ir bibliotekas i ivairias
kompiuterines platformas, W3C kompanija sukure CSS-DOM vardu vadinama specifikacija, apibreiancia funkciju, kurias turi teikti tokios
bibliotekos, rinkini.

CSS Dokumentu objektinis modulis – tai API (Abstraktaus
programavimo sasaja – Abstract Programming Interface), skirtas dirbti su
CSS
(ir tam tikru laipsniu taip pat su kitomis stiliaus kalbomis) iš
programos. API reiškia programines irangos bibliotekos specifikacija.
Jus galite traktuoti tai kaip vadova: jis aprao funkcijas ir ju
parametrus, bet neturi faktiško kodo.

Ivairioms platformoms yra naudojamos kelios CSS-DOM bibliotekos.
Daugelis iš ju yra nemokamos. Daugelis narykliu turi integruota
CSS-DOM biblioteka, kuri gali buti naudojama ECMAScript programose.

SAC (Simple API for CSS – paprastas CSS skirtas API) – tai priedas prie
CSS-DOM. CSS-DOM turi funkcijas, kurios leidžia dirbti su stiliaus
lapu po to, kai jis buvo nuskaitytas i atminti (t.y., perkeliant
stiliaus lapa iš failo i atminti); funkcijos, kurios yra apibretos SAC,

padeda atlikti stiliaus lapo sintaksine analize.

CSS-DOM – tai W3C Rekomendacijos.
SAC yra iuo metu vystomas projektas. Kai kuri programine
iranga some software (ne narykles) yra nurodyta CSS periuros puslapyje.

Konferencijos, darbiniai seminarai, tyrimai

W3C kompanijos darbuotojai ir W3C nariu atstovai danai skaito praneimus ir dalyvauja prezentacijose presentations.

Dinaminis HTML

Dinaminis HTML – tai terminas, naudojamas aprayti HTML puslapius su dinaminiu turiniu. CSS yra vienas iš triju dinaminio HTML komponentu; kiti du komponentai
yra pats HTML ir JavaScript (kuri buvo standartizuota su vardu EcmaScript). Trys komponentai yra surišti tarpusavyje su
DOM,
Document Object Model – Dokumentu objektinis modulis.

Susije informacijos altiniai

• DMOZ (Open Directory Project – Atviro katalogo projektas) puslapiai
  XML   style sheets ir
  CSS.
• What’s wrong with the <FONT> element?
• <FONT
  FACE> considered harmful
• W3C tvarko www-style@w3.org elektroniniu konferenciju saraa apie stiliu lapus. Skatiname jus prisijungti arba periureti archyva
  archive.
• David Siegel Balkanization of the web (19951996)
• Taip pat galima naudotis atskiru puslapiu apie istorinius pasiulymus del stiliaus lapu historical style sheet proposals.
• CSS istorija aprayta knygos Cascading Style Sheets, designing for the Web 20 skyriuje chapter 20,
  autoriai Hkon Wium Lie ir Bert Bos (3 leidimas, 2005, Addison Wesley, ISBN 0-321-19312-1)